Pradedamas įgyvendinti projektas „Klaipėdos miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategijos administravimas“

Asociacija Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupė ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Klaipėdos m. 2023-2029 m. vietos plėtros strategijos administravimas“ Nr. 11-006-T-0021 sutartį. 

Projekto vykdymo pradžia: 2024 m. rugsėjo 13 d.

Projekto vykdymo pabaiga: 2029 m. rugsėjo 28 d. 

Projekto tikslas – Užtikrinti sklandų Klaipėdos miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategijos įgyvendinimo administravimą.

Projektu sprendžiama problema: 

projektu bus prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programoje identifikuotos 4 problemos „Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo procesuose sąlygos neužtikrina įtraukaus teisėkūros proceso“ sprendimo. Projektu bus siekiama šalinti minėtos problemos 4.2 priežastį „Visuomenei trūksta informacijos ir gebėjimų dalyvauti viešojo valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo procese“. Projektas bus įgyvendinamas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto gyventojai pasižymi žemesniu dalyvavimo įvairiuose rinkimuose procentu (pavyzdžiui, 2023 m. kovo mėn. vykusiuose Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 40,65 proc. balsavimo teisę turinčių klaipėdiečių (šalies vidurkis – 48,97 proc.), 2024 m. birželio 9 d. vykusiuose rinkimuose į Europos parlamentą – 23,46 proc. (šalies vidurkis – 28,35 proc.). Klaipėdos mieste apie 19 proc. gyventojų sudaro įvairių tautinių mažumų atstovai (daugiausiai – rusai). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos duomenimis, gyventojų aktyvumas įsitraukiant į sprendimų priėmimą nėra didelis – į renginius, kuriuose pristatomi miestiečiams aktualūs planai ar projektai, ateina nedaug dalyvių, savivaldybės organizuojamos apklausos ar dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos taip pat nepritraukia didelio gyventojų procento. Mieste registruota gan daug nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų, tačiau iš jų maža dalis yra aktyvios, trūksta žinių, kaip rengti ir įgyvendinti iš įvairių finansavimo šalinių įgyvendinamus projektus.  Todėl Klaipėdos mieste aktualu įgyvendinti projektus, kurie skatintų didesnį gyventojų įsitraukimą, sudarytų nevyriausybiniam sektoriui teikti kuo daugiau paslaugų bendruomenėje. Šiuo projektu būtų užtikrinamas Klaipėdos miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategijos įgyvendinimo administravimas. Klaipėdos miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategiją (toliau – VPS) parengė asociacija Klaipėdos miesto integruotų investicijų vietos plėtros grupė, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto savivaldybe, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. VSP pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bei Klaipėdos regiono plėtros taryba. VPS buvo Vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1V-338 įtraukta į siūlomų atrinkti ir finansuoti pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą įgyvendinamų miestų vietos plėtros strategijų sąrašą (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas). VPS numatyta įgyvendinti 14 bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų (toliau – BIVP projektai) ir įtraukti į jų veiklas ne mažiau kaip 355 Klaipėdos miesto gyventojus, patiriančius įvairią socialinę atskirtį. BIVP projektų pareiškėjai ir vykdytojai bus nevyriausybinės, bendruomeninės bei verslo organizacijos. Vykdant VPS administravimą, bus skelbiami kvietimai teikti BIVP projektus, kiekvieno kvietimo metu bus organizuojami mokymai bei konsultacijos pareiškėjams, siekiant didinti jų administracinius gebėjimus rengti projektus. VPS įgyvendinimo procesas bus organizuojamas siekiant maksimalios atitikties horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą; inovatyvumo (kūrybingumo) (taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.). Projektas savo turiniu atitinka kelis JTO Darnaus vystymosi tikslus: 1) Skurdo panaikinimas; 5) Lyčių lygybė; 10) Nelygybės mažinimas; 11) Darnūs miestai ir bendruomenės. Projekto metu bus užtikrintas organizuojamų renginių prieinamumas negalią turintiems asmenims bei asmenims, priklausantiems kitoms jautrioms visuomenės grupėms (pvz., tėvai, auginantys mažamečius vaikus). BIVP projektų atranka bus organizuojama laikantis nediskriminavimo principų. 

Projekto tikslinė grupė – VVG darbuotojai ir  VVG savanoriai (jei sudaryta savanoriškos veiklos sutartis), valdymo organai ir valdymo organų nariai; vietos plėtros projektų rengėjų ir (ar) vykdytojų atstovai; vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos bendruomenė.

Projekto veikla ir poveiklės:

1 veikla.  BIVP metodo taikymas: parama vietos plėtros strategijų administravimui Vidurio ir Vakarų regione.

1.1 poveiklė. Vietos plėtros strategijos stebėsena, keitimas, įgyvendinimo ataskaitų rengimas.

1.2 poveiklė. Vietos plėtros projektų atrankos dokumentų parengimas ir projektų atranka, vertinimas ir įgyvendinimo priežiūra ir stebėsena.

1.3 poveiklė. Informavimas apie miesto VVG veiklą, vietos plėtros strategijos administravimo projekto įgyvendinimą ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimą. 

1.4 poveiklė. Vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų konsultavimas ir mokymas. 

Projekto siekiamos stebėsenos rodiklių reikšmės:

01-004-08-04-01-03-02 Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos, kurioms suteikta parama – 1; 

01-004-08-04-01-03-02 Pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus subjektai, dalyvavę rengiant ir (ar) įgyvendinant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas -12.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

Projektui skirtas 199 954,60 eurų finansavimas, iš jo 169 961,41 Eur sudaro Europos Sąjungos lėšos ir 29 993,19 eurų – bendrojo finansavimo lėšos.